Valgomasis kraštovaizdžio dizainas: maisto sodai, kurie atrodo gražiai

Įsivaizduokite, kaip rugsėjo popietę vaikščiojate per priekinį sodą ir ištiesite ranką, kad nuo medžio nusiskintumėte prinokusią kriaušę — medžio, kuris taip pat yra elegantiškiausias dalykas jūsų gatvėje. Įsivaizduokite gyvatvorę, kuri rudenį šviečia tamsiai raudona mėlynių lapija ir liepos mėnesį pripildo kiaurasamtį vaisiais. Įsivaizduokite lysves, kur garbanoti violetiniai kopūstai užima dekoratyvinių žolių vietą, o šliaužiantis čiobrelis kiekvieną kartą, kai juos palietate takelyje, skleidžia kvapą. Tai valgomasis kraštovaizdžio dizainas: maisto auginimo menas tokioje aplinkoje, kuri yra tokia graži, kad praeiviai niekada nesuvokia, kad sodas yra ir sandėlis.

Šimtmečius sodininkai atskyrė dekoratyvų ir produktyvų. Gėlės ėjo į priekį; daržovės slėpėsi už pastato. Tačiau valgomojo kraštovaizdžio kūrimas visiškai ištrina šią ribą. Jis pripažįsta, kad žydinčios obelys yra tokios pat gražios kaip bet kokia magnolija, kad vaivorykštinių mangoldų eilė lenkia pačius efektyviausius koleus, ir kad tinkamai išdėstytas figmedis gali taip pat grakščiai inkaruoti kiemą kaip dekoratyvinis klevas. Tikslas nėra slėpti maisto gamybą, bet ją švęsti — kuriant sodus, kur grožis ir derlius yra viena.

Valgomojo kraštovaizdžio kūrimo filosofija

Valgomojo kraštovaizdžio dizainas remiasi paprasta prielaida: kiekvienas augalas sode turėtų uždirbti savo vietą, geriausia — atlikdamas daugiau nei vieną darbą. Vaismedis suteikia šešėlį, pavasarinį žydėjimą, rudeninę spalvą ir derlių. Rozmarinų gyvatvorė apibrėžia ribą, kvepina orą, maitina apdulkintojus ir pagardina jūsų avienos kepsnį. Braškių žemės danga slopina piktžoles, minkština kietus kraštus ir birželį duoda dubenį vaisių.

Šis daugiafunkcinis požiūris nėra naujas. Persų rojaus sodai derino vaismedžius su dekoratyviniais sodiniais. Viduramžių vienuolynų sodai augino vaistažoles dekoratyvinėse parter lysvelėse. Klasikinis prancūziškas potager, su geometrinėmis daržovių, žolelių ir valgomųjų gėlių lysvelėmis, visada buvo tiek apie grožį, tiek apie derlių. Nauja yra augantis judėjimas šią mintį perkelti į kiekvieną gyvenamojo kraštovaizdžio dalį, įskaitant priekinį sodą, pamato sodinį, privažiavimo juostą ir terasą.

Platesniam požiūriui į tai, kaip valgomieji sodai telpa į platesnį sodo kūrimo pasaulį, žiūrėkite mūsų išsamų sodo dizaino stilių vadovą.

Vaismedžiai dekoratyvioje aplinkoje

Vaismedžiai yra bet kurio valgomojo kraštovaizdžio stuburas. Jų žiedai, šakų struktūra, sezoninė lapija ir vaisiai suteikia keturių sezonų susidomėjimą, ko nedaugelis grynai dekoratyvinių medžių gali pasigirti. Raktas jų tinkamam panaudojimui suprojektuotame kraštovaizdyje — pasirinkti tinkamą formą tinkamoje vietoje.

Standartiniai ir pusiau standartiniai medžiai

Pilno dydžio obelis, kriaušė, vyšnia ar slyvos medis ant standartinės ar pusiau stiprios paskiepinės tarpšaknės yra puikus egzempliorius. Pasodinkite vieną kaip židinį ant vejos, alėjos gale ar takų sankirtos vietoje. Apatinėje dalyje sodinkite šešėliui atsparius valgomuosius augalus, kaip miškines braškes, mėtą ar laiškinius česnakus, arba dekoratyvinius svogūnus pavasariniam efektui. Pora standartinių vaismedžių, flankuojančių vartus ar sodo įėjimą, sukuria efektą, lygiai tokį majestetišką kaip skroblas ar liepa.

Espaljuoti ir vėduokliniai medžiai

Espaljė yra technika, kai vaismedis auginamas plokščiai prie sienos, tvoros ar laisvai stovinčios vielos konstrukcijos, šakoms horizontaliai besitiesiant tvarkingais aukštais. Rezultatas yra gyva architektūra: medis, kuris vienu metu veikia kaip ekranas, sienos dekoracija ir produktyvus vaismedynas. Obelys ir kriaušės yra lengviausiai espaljuojami vaisiai, tačiau vyšnios, slyvos ir figmedžiai gerai reaguoja į vėduoklinį formavimą.

Peržengiami medžiai

Peržengimas — tai paprasčiausiai espaljė, apkirptas iki vieno horizontalaus aukšto, siekiančio vos 30–45 cm virš žemės. Jis atlieka tą pačią funkciją kaip žema buksmedžio gyvatvorė, bet duoda vaisių. Naudokite peržengimus takams apvadyti, daržovių lysvelės ribai apibrėžti arba miniatiūriniam parter sukurti. Ypač veiksmingi potager tipo išdėstyme, kur svarbi geometrinė struktūra.

Veislių su dekoratyvine verte pasirinkimas

Renkantis vaismedžius valgomajam kraštovaizdžiui, pagalvokite apie visus metus. Javabuolės kaip „Evereste" ir „John Downie" žydi baltų ar rožinių žiedų debesimis, po kurių ateina brangakmenių spalvos vaisiai, kabantys iki žiemos. Morelo vyšnios siūlo baltą pavasarinį žydėjimą, blizgančius tamsius vaisius ir gerą rudeninę spalvą. Svarainių medžiai turi gražų suknygtą šakojimąsi, didelius rausvai baltos spalvos žiedus ir auksinius aromatinius vaisius. Mušmuliai ir šilkmedžiai suteikia seno pasaulio charakterio, tinkamo tiek kotedžo, tiek formalių sodų aplinkoje.

Uogų gyvatvorės: ribos, kurios jus maitina

Viena iš veiksmingiausių strategijų valgomajame kraštovaizdžio dizaine yra grynai dekoratyvių gyvatvorių pakeitimas vaisius nešančiais krūmais. Gerai tvarkoma uogų gyvatvorė apibrėžia erdvę, suteikia privatumą, palaiko laukinę gamtą ir duoda dosnų derlių.

Mėlynių gyvatvorės

Mėlynės yra vienos dekoratyviausių iš visų vaisingų krūmų. Jų subtilūs balti varpelių formos žiedai pasirodo pavasarį, po kurių vasarą seka melsvo pilko vaisiaus kekės. Rudenį lapija įgauna ryškias raudonas ir burgundiškas spalvas. Sodinkite aukštaūges mėlynių veisles 90 cm–1,2 m atstumu, kad gautumėte tankią, laisvą gyvatvorę, pasiekiančią 1,5–1,8 m aukštį. Jiems reikia rūgštaus dirvožemio (pH 4,5–5,5), tad pirmiausia patikrinkite savo žemę ir prireikus pataisykite ericaceous kompostu.

Aviečių ir gervuogių gyvatvorės

Bekolčių gervuogių veislės, auginamos prie stulpo ir vielos tvoros, sukuria produktyvų ribinį ekraną, galintį pasiekti 1,8 m ar daugiau. Vasarinės avietės, remiamos ant paprasto rėmo, sudaro lengvesnę, atviresnę gyvatvorę. Abi suteikia baltų žiedų apdulkintojams pavasarį ir dosnų derlių nuo vasaros vidurio iki rudens priklausomai nuo pasirinktos veislės. Rudeninės avietės turi pranašumą, kad kiekvieną žiemą nukerpamos iki žemės, dėl ko gyvatvorė būna tvarkinga ir lengvai valdoma.

Serbentų ir agrasto gyvatvorės

Raudonieji serbentai ir agrastai gražiai reaguoja į gordono formavimą, kur pavieniai stiebai rišami prie tvoros ar vielos kampu. Gordonų eilė sukuria tvarkingą, produktyvų ekraną, užimantį labai mažai vietos. Juodieji serbentai, auginti kaip laisvi krūmai, sudaro laisvesnę neoficialią gyvatvorę su aromatingais lapais ir sunkiu derliu vitamingų vaisių.

Valgomieji žemės dangos augalai: gyvas kilimas

Plikas dirvožemis tarp medžių, krūmų ir lysvelių yra kvietimas piktžolėms. Valgomieji žemės dangos augalai slopina piktžoles, sulaiko drėgmę ir paverčia kitaip švaistomą erdvę derliumi.

Braškės

Alpinės braškės (Fragaria vesca) yra geriausias valgomasis žemės dangos augalas. Jos sudaro tvarkingas ryškiai žalios lapijos kekeles, nusagstytas mažais, intensyvaus skonio vaisiais nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Jos toleruoja dalinį šešėlį, plinta švelniai save apsėdamos ir atrodo žaviai palei takų kraštus ir po vaismedžiais. Stambesni sodo braškių vaisiai sudaro galingesnę žemės dangą, bet jiems reikia daugiau saulės ir reguliaraus atnaujinimo, kad išliktų produktyvios.

Šliaužiantis čiobrelis

Thymus serpyllum, šliaužiantis čiobrelis, sudaro tankų, kvapnų kilimėlį vos 5–10 cm aukštumo. Jis klesti pilnoje saulėje ir skurdžiame, gerai drenuotame dirvožemyje, todėl puikiai tinka plytelių tarpams užpildyti, saulėtam šlaitui uždengti ar pakeltos lysvelės pagrindui apkloti. Vasarą jis pražysta mažutėliais rožiniais, violetiniais ar baltais žiedais, kurie yra neatsispiriami bitėms. Kiekvienas žingsnis išleidžia žolynų kvapą.

Ramunėlės

Romoniečių ramunėlės (Chamaemelum nobile) jau šimtmečius naudojamos kaip žemės danga, garsiausiai — ramunėlių vejonuose. Nežydinti veislė „Treneague" sudaro minkštą, obuolių kvapo kilimėlį, toleruojantį lengvą pėsčiųjų eismą. Žydinčios veislės gamina ramunėlių arbatai naudojamus ramunėlingiems žiedus. Sodinkite ramunėles pilnoje saulėje ir gerai drenuotame dirvožemyje ir džiaukitės žemės danga, kuri yra ir graži, ir naudinga.

Žolelės kaip lysvelių apvadas

Lysvelės kraštas yra viena matomų bet kurio sodo linijų, ir žolelės užpildo šį vaidmenį išskirtinai. Jų kompaktiška augimo būsena, subtili tekstūra ir aromatinga lapija daro jas natūraliais tradicinių apvado augalų, tokių kaip buksmedis, santolinas ar alisumas, pakaitalais.

Laiškiniai česnakai sudaro tvarkingas žolės lapijos kekeles, vainikuotas violetiniu žiedų rutuliais ankstyvo vasaros metu. Sodinkite 15 cm atstumu, kad gautumėte nuolatinę liniją palei taką ar lysvelę.

Petražolės garbanotų lapų forma sudaro tankų, susiraukšlėjusį ryškiai žalios spalvos apvadą. Ji yra dvimetė, tad sėkite kasmet pavasarį geriausiam efektui gauti.

Kompaktiškos rozmarinų veislės kaip „Miss Jessopp's Upright" ar „Tuscan Blue" sukuria žemą aromatingą gyvatvorę, kuri gali būti kirpta į formalią liniją arba palikta natūraliai klestianti.

Nykštukinių bazilikų veislės kaip „Spicy Globe" sudaro tankius kvapios lapijos kalnelius, kurie visą vasarą atrodo tokie tvarkingi kaip bet kuris apkirptas buksmedžio kamuolys.

Šalavijas, ypač violetinės ar trispalvės veislės, suteikia minkštą, tekstūruotą lapiją prislopintų tonų, kurie gražiai derinasi su sidabrinėmis ir pilkomis sodinimo schemomis.

Dekoratyvinės daržovės: spektaklio žvaigždės

Kai kurios daržovės yra tokios vizualiai ryškios, kad nusipelno vietos žymiausiose lysvelėse. Dekoratyvinių daržovių sodinimas, kartais vadinamas „edimentals", užpildo atotrūkį tarp gėlių lysvelės ir daržo.

Vaivorykštinis mangoldas ir burokėliai

Mangoldo veislės kaip „Bright Lights" gamina stiebus elektriško raudonos, oranžinės, geltonos, rožinės ir baltos spalvų atspalviais, kiekvieną vainikuojant blizgančiais, susiraukšlėjusiais žaliais ar bronziniais lapais. Sodinkite juos grupėmis po tris ar penkis mišrioje lysvelėje ir jie atlaikys bet kurį daugiametį. Burokėliai su tamsiai bordo lapija sukuria turtingą, tamsų akcentą lysvelės priekyje.

Violetiniai ir dekoratyviniai kopūstai

Dekoratyvinių kopūstų ir kopūstų veislės gamina rozetės su frezuota, garbanota ar giliai skilta lapija violetinių, rožinių, kreminių ir žalsvai mėlynų atspalvių. Valgomosios veislės kaip „Redbor" ir „Scarlet" kopūstai yra lygiai taip pat gražios ir užtikrina ilgą derliaus sezoną. Šaltame ore jų spalvos intensyvėja, todėl jie yra nepakeičiami rugsėjui ir žiemos susidomėjimui, kai dauguma sodo nutilsta.

Raudoni pupelių vijokliniai augalai

Vijokliniai pupeliai yra vieni dramatiškomų vijojamų augalų, prieinamų bet kuriam sodininkui. Jų ryškiai raudoni žiedai pritraukia kolibriai ir bites, stiebai greitai apdengia obeliską, arką ar tipi, o jų ilgos ankštys yra virtuvės pagrindas. Naudokite juos kaip gyvo ekraną, akcentą lysvelėje ar vertikalų akcentą potager lysvelėje. Taip pat galimos balto žiedo ir bikoloro veislės, suteikiančios švelnesnę išvaizdą.

Sodo, kuris grąžina, auginimas

Valgomasis kraštovaizdžio dizainas galiausiai yra apie dosnumą. Sodas, kuris jus maitina, džiugina akis, palaiko apdulkintojus ir siūlo saują uogų pro šalį einančiam kaimynui, yra sodas, dirbantis visu savo potencialu. Jam nereikia didelio sklypo, specialių žinių ar radikalios pertvarkos. Reikia tik noro matyti maisto augalus kaip gražius ir suteikti jiems žymias vietas, kurių jie nusipelno.

Pradėkite nuo vieno espaljuoto obels, laiškinių česnakų apvado arba mėlynių krūmo ten, kur anksčiau buvo buksmedžio krūmas. Stebėkite, kaip greitai sodas keičiasi — ne tik tuo, ką jis gamina, bet ir tuo, ką jis jums kelia. Valgomasis kraštovaizdis yra gyvas, kvepuojantis priminimas, kad patys gražiausi sodai visada buvo tie, kurie mus maitina.